Kadangi šiandien iš daktaro mums su Joriu reikėjo namo parsigauti vieniems, nusprendėm nevažiuoti autobusu, o bandyti rasti kelią pėsčiomis. Ir pasirodo,labai gerai nusprendėm, nes visai įdomu buvo keliauti dar nežinomu maršrutu. Joriukas sėdėjo ve-ime ramiausiai,kol nepriėjom mokyklos stadiono. Kai tik pamatė vaikus, smėlį, lipo iš vežimo, griebė kastuvėlį ir primygtinai vedė mane link stadiono... Aišku, mokyklos teritorija aptverta,tai teko visaip Joriuką nuvilioti. Ėjom per tokį parkelį/neparkelį, na gražų keliuką su veja, medžiais.. Mergina vedėsi šunį,tas atlėkęs netoli mūsų ant žolytės įsitaisė "savo reikalą" atlikti, tai ji sau ramiausiai traukė maišiuką ir "reikaliuką" patvarkė. Tai šiaip nieko čia ypatingo, bet kai LT prisižiūrėjus ir prisilaipiojus visai šalia namų buvau šimtus kartų į šunų ššš...., tai čia,nors ir atokioje vietelėje,buvo malonu matyti kaip susitvarkoma su tais š... .
Tai va, prie mokyklos sustojom pažioplinėti,nes kaip tik buvo pertrauka ir pilnas kiemas mokinių gužėjo. Kas įdomu buvo, kad daug ir vyresnių klasių mokinių sau būreliais stovėjo, traukė iš dėžučių sumuštinius ir sau bendraudami valgė. Kiti ir arbatos termosus turėjo. Smagu,nežinau ar LT taip mokiniai daro, bet mano laikais nieks neužkandžiaudavo,nebent pradinukai. Kas taip pat gražiai atrodė- tai koks šimtas dviračių. Šalia kiemo tvoros pristatyta dviračių stovų ir jie beveik visi pilni.. Iš tiesų,juk žymiai patogiau,pigiau,smagiau,gal greičiau į mokyklą atlėkt su dviračiu,nei viešuoju transportu. Beje, motorolių buvo taip pat kokie dešimt.
Tada priėjom tokį kažkokį pasakų namelį. Na,namelis kaip namelis,bet nuo gatvės iki jo veda toks tiltukas, aplinkui viską gaubia medžiai, šalia stovi mini namukas-palapinė iš vytelių nupintas-niekada tokio nemačiau. Galvoju,na ir smagu čia gyvent būtų! Atidžiau pažiūrėję,per langus pamatėm tokį idilišką jaukų vaizdą-staliukas, dega po gaubtais žvakės ir vaikai valgo susėdę. Matyt daržiukas ar pan. Pagalvojau,turbūt labai gerai jaustis turėtų vaikučiai tokiuose jaukiuose namuose. Kažkaip jaukiai, taip "nevaldiškai" viskas atrodo...
Paėjejom dar, ir tarp medžių atradom žaidimų aikštelę. Aišku, buvo parašyta,kad tai privati, ne viešoji aikštelė (suprasti reik-tik vaikams iš kaimyninių namų), taip pat nurodytos valandos,kada galima čia žaisti (visur labai ribojamas laikas, saugant gyventojų ramybę..), bet mes lekem ir išbandėm viska. Dar niekada nebuvau mačiusi aikštelėse vieno tokio dalykelio - nuo bokštelio kabo kibiriukas, gali prikrauti smėlio,tada užlipus į bokštelį su grandine užsitraukti ta kibirą ir tada pilti į tokį ale malūnėlį. Tikrai smagi atrakcija.
Tada su Joriuku atsidūrėm mums pažįstamose vietose ir lekėm pirkti užkandžių gurgiantiems skrandukams nuraminti..
Bibliotekoje (apie kurią būtinai reiks papasakoti) pasiėmiau keletą filmų savaitgaliui (normalių filmų-ne vaikiškų!!!kaip jau kiek metų būna..). Labai džiaugiuosi atsitiktinai atradus filmą, pagal knygą,kurią dabar skaitau. (Apie Afriką) Laaaabai tikiuosi,kad pasiseks pažiūrėti šiom dienom.
Taigi,toks mūsų smagus rytinis pasivaikščiojimas:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą