Savaitgalis Austrijoj

Matthias gimtadienio proga gavo SPA savaitgalį Austrijoj. Deja, su vaikais nevisada gali į priekį viską tiksliai suplanuoti.. Tą savaitgalį, kai turėjom važiuot, sirgo Joris. Taigi, likom namie. Nusprendėm jau lyg ir visai nevažiuoti ilsėtis, o geriau i Lietuvą nulėkti :) Bet va, Matthias penktadienį grižta iš darbo ir sako: "išrinkau viešbutį su sauna, baseinu, važiuojam ryt." Nu ką,važiuojam - tai važiuojam:) Taigi šeštadienį išlėkėm į Austriją. (Nors kita šalis, bet atstumas kaip mums būdavo nuo Vilniaus iki kaimo.) Taigi, kelionė visiškai neišvargino - Joris beveik visa kelią pramiegojo (o čia ypatingas pliusas keliaujant mašina...Jam sėdėjimas prisegtam kėdutėj baisū baisiausia kančia, taigi, mums taip pat...) Martynas iš susijaudinimo negalėjo užmigti, bet jis nuo gimimo puikus keliauninkas - gali išsėdėt ilgiausiai.

Vaizdeliai Austrijoj tikrai įspūdingi! Kalnai, slėniai, vingiuoti keliukai, kalvelės, besiganančios avys, snieguotos kalnų viršūnės ir slėniuose žydinčios pavasarinės gėlės ir įspūdingi labai įvairūs namai iš medžio ir mūro, su įvairiais sieninės tapybos elementais... Mes apsistojom mažam miesteliuke/kaimeliuke ant kalno (apie 900 m aukštyje), netoli slėnyje įsikūrusio miesto Insbruko. (Antra nuotrauka-mūsų viešbutis)

Oras buvo geras, tai ištyrinėjom Insbruko

žaidimų aikšteles, važiavom turistiniu autobusu, vaikštinėjom, o grižę lėkėm į baseiną. Martynui tai buvo didiausia atrakcija, o Joris tai vandens nemėgėjas, tai tik taškėsi išsitaškiusio iš baseino vandens balutėse...

Įdomūs buvo mūsų pietūs vienoje kavinėje. Iš išorės visai neblogai atrodė, netoli viešbučio, tai ir užėjom, įsitaisėm ir kažkaip trauktis jau nebuvo kur, nors pasidairius atrodė, kad nusikėlėm kokius 20 metų atgal arba į kokį tikrą kaimą :) Už baro buvo daugiau visokiu niekniekių ale suvenyrų, negu maisto, išpuostos visos sienos tokiais senais vaikiškais kičiniais kičiniais velykiniais ir ne tik papuošimais, o padavėja, kuri ir virėja ir pardavėja kokių 0 metų senutė, sunkokai vaikštanti ir tokia įtariai į mus su vaikais žiūrinti... Martynui ruošiantis užsikelti kojas ant visiškai nutrintų ne pirmos jaunystės minkštų suolų, padavėja perspėjo,kad taip daryt negalima :) Užsisakėm po sriubą (virš 5 eurų), kurią gan ilgai šildė mikrobanginėj, tada verdančią mums patiekė :) Ant stalo stovėjo visai neblodas ledų meniu, tik reikalas tas,

kad iš viso to spalvingomeniu užsisakyti

buvo įmanoma tik vienus ar dveji pačius paprasčiausius ledus. Geriausia buvo, kai iš virtuvės pasigirdo skardus didelio šuns lojimas :)vaikai net išsigando :) Nepaisant visko,turbūt buvo įdomiau, negu pasėdėti įprastoj vakarietiškoj kavinukėj :) Kitą dieną apžiūrėjom šuolių su slidėmis tramplyną. (Insbruke du kartus vyko žiemos olimpinės žaidynės.) O siaubeli, iš tokio auščio ir tokio statumo gyvenime nečiuožčiau... Ką ten nečiuožčiau, nei ant sniego nestočiau...

Nepaisant vaikų pazyzimų ir užgaidų, savaitgalis buvo pavykęs, galva pravėdinta, naujų įspūdžių pakrauta :)