2010 m. spalio 22 d., penktadienis
Lazaretas
Joriukas palaiko sergančiam Martynui draugiją..
Prasidėjo ligų sezonas...
Ir vėl supranti,žmogus,kad laimingiausias esi,kai yr sveikatos.. Taigi, su Joriu kamavomes septynias dienas ir naktis-temperatūra niekaip nesitraukė. Du kartus buvom pas gydytoją ir vieną kart ligoninėj. Pirmą kartą po kelių ligos dienų. Nustatė virusą, o priešvirusinių vaistų kaip ir nėra,tai liepė laukti.. na ir toliau mušėm temperatūrą, kol man jau nerimas išaugo,kad šešios dienos vaikas karščiuoja,o mes tik paracetamolį pumpuojam ir viskas.. Tai nulėkėm vėl, ir ką-vėl kraujas,šlapimas. -Virusas. Laukit. Jei vaikas neblogai atrodo,temperatūros nemuškit. Septintą dieną jam burnos gleivinė išraudo, puslelių atsirado..Nu,sakau,darom ką nors... Nuvežėm į ligoninę, po kokių dviejų valandų apžiūrėjo (nes greitoji vaikus gal tris per tą laiką atvežė, tai teko laukti..)sesutės greittempertūra pamatavo,siusiuką ištyrė. Apžiūrėjo Jorį nuodugniai, ir ką-nieko, laukit.Vaistų jokių. Grįžom namo protingesni netapę nu ir ką, nieko ir nedarėm, net temperatūros nemušėm (ligoninėj 39,3 buvo). Ryte atsikėlėm-vaikas nekarščiuoja........ Nedrįstu džiaugtis,kad staiga viskas nepasikeistų, bet šiandien pirma diena, kai šiek tiek atsipūtėm dėl Jorio.. Na, iš kitos pusės, neleido jis niekam atsipūsti, nes davėsi po namus kaip viesulas, o kadangi, man reikėjo rūpintis kitu šviežiu ligoniu Martynu, tai nei Joriukui,nei mum su Martynu nebuvo labai lebgva :) Martynas visą parą kankinasi lovoje su temperatūra ir gerklės skausmu. O Joriui gi veiksmo reikia..Tai jis lenda ištisai prie Martyno,kariasi lovą pas jį, bučiuoja, myluoja, muša, tranko, nu žodžiu, myli brolį..:) Kai paimu Martyną ant kelių, pyksta, irgi ritasi atsisėst pas mane.. Nu ir pasakykite man, kaip išsaugoti juos kad vienas nuo kito neužsikrėstų!Nežinau... Martyno lėkdama į parduotuvę paklausiau ko nupirkti jam, o jis vargšas sako-kiaušinių :) (vaikas blynų norėjo). Nesinaudojo proga užsiprašyti kokių kinderiu, šokoladų,mašinyčių, o gan rimtai-kiaušinių.. :) Parnešiau tų kiaušinių, kepėm abu blynus ir ką... Vaikas vos pabaigė vienintelį!! blynuką. Skauda gerklytę.
Ai, o kai užsinorėjo televizorių pažiūrėt, žinodamas,kad aš neleidžiu, sako taip gailiai gailiai-mamyte, ar aš galiu pažiūrėti filmuką-vieną... vienučiuką.... Nu tai ką,nu ir leidau tą vienučiuką :)
Negana mums ligų,ligonių ir rūpesčių,tai Matthias šiandien parėjo iš darbo su burna nusėta pūslių, gerklės skausmu ir temperatūra.... Pasakykite man, kaip man išgydyti šitą ligonių šutvę pačiai nesusirgus...?
Katu katu katutes
O dėl poliklinikų tai čia taip vat yr. Mes užsirašėm pas gydytoją netoliese nuo namų. Aš, pripratus prie LT poliklinikų, skeptiškai vertinau faktą, kad DE nėra tokių poliklinikų, o atskiri gydytojų kabinetai. Maniau, labai nepatogu,jei kartu nesėdi įvairūs specialistai. Bet kaip matau,daug funkcijų atliekas vienas gydytojas. Kabinetas įrengtas paprastam daugiabutyje per du butus.Vienas butas-vizitams su sveikais vaikais,kitas-su sergančiais. Deja, sveikųjų pusėje buvome tik vieną kartą, o kitam-jau mus pažįsta ir pavardę mintinai žino.... Tai va, čia ir siusiuką ir kraują mum per kelias minutes paima ir ištiria. Ir deguonį kraujyje matavo, kai Joris sunkiai kvėpavo, ir skiepina, ir echoskopą kažkokį mačiau. O ausis, nosį taip pat tas pats gydytojas patikrina su tokiais instrumentais kaip LOR. Taigi,apsirūpinę čia visai įranga, kad ir nereikia kitur bėgti tyrimų daryt,tai gana patogu. Kas taip pat malonu yra,kad beveik nesusitinki su kitais pacientais, nes bute patalpoje įrengti gal kokie trys kabinetai ir laukiamasis.Atėjus tave labai greitai pasodina viename iš kabinetų, sesutės apklausinėja kas, kaip ir pan., surašo i kompą. Tada atėjęs gydytojas (būtinai pasisveikina paduodamas ranką tėvam, vaikui) paskaito kompe įrašą, dar paklausinėja ir apžiūri, tada,jei paskiria, ateia sesutė imti kraujo ar pan., o jis tuo metu kitam kabinete kitą pacientą konsultuoja. Jeigu reikia, po to ateina vėl pas tave. Taigi,daktaras vaikšto per kabinetus,kuriuose susodinti pacientai. Todėl laukiamąjame nesusidaro ligonių eilės. Visur, žinoma, vaikams pridėta knygų,žaislų, vaikiškų baldų. Taigi, Joriukui paskutiniu namų režimo laikotarpiu, išvykos pas daktarą buvo pagrindinės atrakcijos..
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)