peratūra, arbatos, košelės, vaistukai, vėl temparatūra, vėl arbatos...ir t.t. Bet tarp teperatūros pakilimų, ir sveikatytei taisantis stengėmės mūsų kalėjimo (ilgokai nebuvom iškišę nosies laukan...) kasdienybę praskaidrinti šiokia tokia veikla. Vaikams pasisekė,kad tuo metu buvo prosenelis, tai kai kuris vaikas geriau jausdavosi,tai jis žaisdavo,vartydavo knygeles, stalo ža
idimus žaidėm. Joriukas vis ėjo Martyno linksmint. Sunku buvo jį išlaikyti -ėjo pas Martyną, norėjo myluot,bučiuot... Kaip tyčia, kada negalima, kad neužsikrėstų, tai jam broliška meilė baisiai pasireiškus buvo...:)Kai vaikučiai prakuto,ėmėmės darbelių. Vaikinai nelabai pasižymi šioje srityje,bet kartas nuo karto ką nors sumeistraujam. Taigi ir šį kartą pabaigėm Martyno garažą ir sunkvežimį, Joris nupiešė pora piešinių, išmargino viską, ko netingėjo arba, ko mamytė nespėjo uždrausti.. Štai toks mūsų sunklaikio pasilengvinimas :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą